Roberto Monroe knyga jau ir lietuviškai!

Laimės pilnos kišenės! Jau laikau rankose pirmąją Roberto Monroe knygą „Galutinė kelionė“ lietuviškai! Didelis AČIŪ Vincui Gustainiui ir jo komandai, nuveikusiems didžiulį darbą verčiant ir išleidžiant šį darbą į viešumą.

Knygą įsigyti galima paprastuoju būdu, t.y., užsakius ja internetu:

http://www.didysisknygynas.lt/robert-a-monroe-galutine-kelione

Knygos recenzija:

Robertą Monro galima pavadinti kartografu. Savo knygoje „Galutinė kelionė“ jis imasi braižyti žemėlapį vietovės, kuri driekiasi toli už mums pažįstamo materialaus pasaulio ribų. Jis nubraižo „Greitkelio“ schemą – kelio, kuriuo žmogus keliauja, palikęs savo fizinį būvį.
Šiame kelyje – gausu nuožulnių įvažiavimų ir išvažiavimų, kelrodžių ženklų ir tykančių pavojų. Robertui Monro pavyko sudaryti tokį žemėlapį, kadangi jis šiuo keliu praėjo pats – jis remiasi savo patyrimu, o ne įsivaizdavimu.
Pirmoji Monro knyga „Kelionės anapus kūno“ (angl. „Journeys out of the Body“) buvo išleista 1971 m. Nuo tada, pasak Dr. Čarlio Tarto (angl. Dr. Charles Tart), vieno iš žymiausių žmogaus sąmonės ir psichinių gebėjimų tyrėjų, „daugybė žmonių lengviau atsikvėpė, sužinoję, jog šioje Visatoje jie nėra vieni, o išėjimo iš kūno potyriai – tai ne beprotybės požymis.“ Šioje ir po jos sekusioje knygoje „Tolimosios kelionės“ (angl. „Far Journeys“) Robertas Monro pasakoja apie savo keliones anapus kūno, kurios truko daugiau negu trisdešimt metų. Jis buvo pirmasis, įminęs dar neatskleistas žmogaus sąmonės paslaptis. Savo trečiojoje knygoje „Galutinė kelionė“ autorius nusikelia į dar gilesnius sąmonės klodus, tačiau pats nelinkęs pripažinti, jog jam pavyko pasiekti galutinę ribą.
Šią knygą nuo dviejų ankstesniųjų skiria viena aplinkybė. Ankstesniuose pasakojimuose Robertas Monro dalijasi vien asmeniniais išgyvenimais, aprašydamas savo nuotykius, susitikimus, pokalbius, pavojus ir atradimus. „Galutinėje kelionėje“ jis pasakoja apie atrastą kelią visai nauja kryptimi, atvedusį jį prie šios kelionės ištakų ir atskleidusį jos tikslą. Įdomu tai, jog į savo pasakojimą jis taip pat įtraukia liudijimus tų žmonių, kurie naujosios metodikos dėka išmoko
skaityti jo sudarytą žemėlapį, laikytis ten numatyto maršruto ir pasiekti tą patį tikslą.
Skaitytojai, kurie nėra patyrę kelionių anapus kūno, šioje knygoje galbūt perskaitys užuominas ir ženklus, kurie primins jiems kada nors išgyventus potyrius sapne. O gal jie prisimins prieblandos gaubiamą būseną tarp sapno ir visiško prabudimo arba staigaus prašvitimo akimirką, kai viskas staiga tampa aišku? Kiti gi, kurie tokius išgyvenimus patyrė, galės dar kartą įsitikinti, kaip nelengva šiuos potyrius perduoti logiškai suprantama kalba. Visgi turbūt kiekvienas
skaitytojas supras, jog nauja kryptis prieinama absoliučiai visiems, jei tik žmogus pasirengęs atsisakyti ribojančių įsitikinimų ir į viską pažvelgti nauju, atviru žvilgsniu.
Monro tvirtina, kad šioje knygoje atskleisti dalykai neprieštarauja tam, kas buvo aprašyta dviejose ankstesnėse jo knygose. Kiekvienoje iš jų „atsispindi asmeninės raidos etapai, o informacija jose pateikta tiksliai, pagal tuo metu per potyrį suvoktą Žinojimą“. Berašant trečiąją knygą, Robertui Monro teko išgyventi skaudų gyvenimo smūgį, kuomet jo žmonai Nensei buvo diagnozuotas krūties vėžys. Ši liūdna aplinkybė paskatino jį dar intensyviau ieškoti trūkstamo Esminio Žinojimo, nes laiko buvo likę labai nedaug. Džiugu tai, kad Robertui Monro vis dėlto pavyko užbaigti savo paieškas ir atrasti naują kryptį bei Esminį Žinojimą, Nensei esant dar fiziniame būvyje.
Vėliau, kartu su kitais bendraminčiais, jam net pavyko atskleistas žinias pritaikyti, palydint ją jos Galutinėje Kelionėje.

Palik atsiliepimą

Parašykite komentarą